Tikriesiems kavos mėgėjams

Sveiki!
Kviečiame trumpam atsipūsti, atsipalaiduoti nuo darbų, mokslų ar kitokių reikalų ir pasimėgauti puodeliu nepakartojamos kavos... Šio tinklaraščio pavadinimas parinktas neatsitiktinai, nes kiekvieną kartą susitikę mes ragausime įvairiausias kavos rūšis, mokinsimės įvairius paruošimo būdus bei... tiesiog ilsėsimės. Plepėsime įvairiausiomis temomis, kurios praskaidrina kasdieninį gyvenimą lygiai taip pat kaip ir puodelis kvapnios kavos...

Pirmai pradžiai pakalbėsime apie kavą apskritai.

  Kava – iš kavamedžio sėklų (kavos pupelių) pagamintas, kofeino turintis gėrimas.
Dėl joje esančio kofeino (0,6-2,4 %) kava turi tonizuojancių savybių ir geriama kaip žvalinantis, energetinis gėrimas. Verta atkreipti dėmesį, kad kofeino kiekis kavoje gana menkai priklauso nuo jos skonio: kai kada itin prasta, vandeninga kava gali turėti kofeino daugiau, nei kokybiška, gerai išvirta. Tai labiausiai susiję su tuo, kad kofeinas vandenyje ištirpsta anksčiau, nei skonį suteikiančios medžiagos. Neretai itin daug kofeino turi kavos automatuose pagaminta bei tirpi kava.

  Kava auginama atogrąžų rajonuose: Afrikoje, Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Šiuo metu - 76 pasaulio šalyse. Ji yra kilusi iš Etiopijos (tikriausiai Kafos regiono, nuo kurio vardo galėjo kilti ir pats žodis „kava“), kur natūraliomis sąlygomis auga arabinis kavamedis.
Pasaulyje kavą išpopuliarino arabai.
Kavos rūšys skiriamos pagal kavamedžių auginimo vietą (kenijos, braziliška kava ir kt.) arba rūšį (arabika, liberika, robusta). Pupelių savybės priklauso ir nuo to, ar kavamedžiai auga aukštumose ar žemumose. Geriausios yra aukštumose augančių medžių pupelės.

Šiek tiek apie kavos rūšis:

Arabika

Arabinis kavamedis (Coffea arabica) - sėklos pailgos, lygiu paviršiumi, vos išlenktos „S“ raidės formos linija. Sudaro apie tris ketvirtadalius pasaulinės kavos gamybos.
Iš kavos pupelių Arabika gaminama:
kava Java
kava Moka

Liberika

Liberika – yra mažiausiai paplitusi kavamedžių rūšis. Ji yra gana prasto skonio. Šios pupelės naudojamos kavos gėrimams ir tirpiai kavai gaminti. Ji užima tik 1% pasaulinės produkcijos.

Robusta

Coffea canephora - auga prastesnio klimato kraštuose. Sėklos apvalios, spalva nuo šviesiai rudos iki pilkšvai-žalios. Sudaro apie ketvirtadalį pasaulinės kavos gamybos.
Ši kavos rūšis ne tokia aromatinga, tačiau joje daugiau kofeino, yra stipresnė, kartoko skonio. Siekiant pagerinti kavos skonį ir aromatą, ji neretai brandinama (kavos uogos gali būti keletą mėnesių išlaikomos statinėse, o tik paskui lukštenamos). Kavos pupelės yra žymiai pigesnė, dėl to ir gaminiai iš jos pigesni. Dažnai naudojama kaip papildas.
Iš kavos pupelių Robusta gaminama:
kava Espresso - susidaro kokybiškesnė kavos puta

Taigi šiandien ir pasigaminsime puodelį Espresso kavos. Geriausia būtų pasiruošti mažytį puodelį, nes Espresso kava geriama greitai ir yra skirta tonizuojančiam poveikiui sukelti, kadangi yra pakankamai stipri. Kitaip tariant, išgeriame šios kavos puodelį, kad atsibustume, nebūtume apsnūdę, juk norime per dieną būti žvalesni!

Paslaptingai kvepiantis mažytis puodelis gali virsti begale variacijų, tačiau espresso nenugalės nei vienas kitas kavos paruošimo būdas. Tiesa, būtent taip paruošta kava mėgaujamasi ne taip ir seniai – nuo 1822 metų, kai buvo išrasta pirmasis espresso kavos virimo aparatas.

Espresso kava ypatinga, nes vanduo sunkiasi per sumaltas kavos pupeles ir tokiu būdu išgaunamas sodrus, stiprus skonis. Atrodo, kad puodelis toks nedidelis – vos 45 ml., tačiau ši kava atgaivins pavargusius ir pažadins kiekvieną. Juk ne veltui espresso ruošiama iš 1/3 kavos ir 2/3 vandens. Tačiau skonis priklauso ne tik nuo ypatingo kavos virimo būdo.

Espresso kavai paruošti naudojami tik ypatingi kavos mišiniai: dažniausiai Arabikos arba Robusta kava su įvairiais priedais ar be jų. Skrudinimas – taip pat svarbi paruošimo dalis, kurio metu pupelės įgauna blizgantį, tamsiai rudą atspalvį. Skrudinant kavos pupeles atskleidžiamas jose esančių eterinių aliejų aromatas.

Kuo tirštesnė sumalta kava, tuo lėčiau vanduo per ją sunkiasi. Gėrimas iš tirščiau sumaltos kavos bus kartesnis ir sodresnis. Jei kavos tirštumas nedidelis – gėrimas bus silpnas. Taigi sumalti kavą tinkamai – svarbi proceso dalis. Tiesa, vertėtų nepamiršti, kad sumalta kava greitai praranda savo skonį bei kvapą, tad geriausią kavą malti prieš pat paruošimą.

Kavai paruošti niekada nenaudokite verdančio vandens. 90-96°C vanduo – pats tas espresso kavai, nes verdantis vanduo sunaikina dalį eterinių aliejų bei kvapnumo. Paruoštą kavą pilkite į pašildytus puodelius, kad aromatas atsiskleistų dar labiau. Kava – karališkas gėrimas, tad niekada nenaudokite maltos kavos antrą kartą ir niekada antrą kartą nekaitinkite jau paruoštos kavos. Tik taip patirsite tikrąjį espresso malonumą...

Žvalios Jums dienos, mielieji!